Gyvenimas bėga pro šalį,
Žiūriu pro užmerktas akis,
Ir niekas suprasti negali,
Ko verkia manoji širdis.
Ir niekas jau jos nebešildo,
Nėra ką sapnuot naktimis.
Tik tavo akių pasiilgus,
Užpildau dar kartais mintis.
Bet jos tokios trumpos ir naivios,
Beprasmė kelionė atgal.
Mylėti tave šitaip kvaila,
Bet meilė paklūsta ne man.
Nenoriu aš jūros priverkti,
Nenoriu širdies išdraskyt,
Aš noriu tave susirasti,
Tavąsias akis pamatyt.
Neleisk mano meilei nurimti,
Neleisk man pamiršti tavęs,
Nes jei dar norėsi sugryžti,
Širdis jau tavęs nesuras.
Liūdėsiu, ilgėsiuos, svajosiu,
Nuskinsiu žvaigždes akimis.
Vis lauksiu tavęs ir mylėsiu,
Mylėsiu kol plaka širdis...